Latvija 100
VIDEO ARCHYVAS PASAKOJIMAI STRAIPSNIAI ALBUMAS

JONIŠKIO LATVIŲ BENDRUOMENĖ "AVOTS"

JONIŠKIO LATVIŲ DRAUGIJA „AVOTS“ BAIGIA ANTRĄ VEIKLOS DEŠIMTMETĮ

Trumpai apie istorines šaknis

Kaip teigia latvių, Lietuvos‒Latvijos pasienio gyventojų tapatumo raidos 1918‒1940 m., tyrinėtoja Vilma Akmenytė, Lietuvos latviai jau tarpukariu steigė tautinio, kultūrinio pobūdžio draugijas, kurių centras kurį laiką buvo ir Joniškis. 1921 m. Lietuvos latvių atstovų suvažiavimo metu latvių švietimo ir kultūros centru buvo pasirinktas Joniškis, kaip labiausiai geografiškai priimtina vieta. Tais pačiais metais buvo įsteigta Lietuvos Latvių Sąjunga (Joniškis), turėjusi vienyti visus Lietuvos latvius. Jos priežiūroje buvo atidaryta Joniškio latvių vidurinė mokykla. Jos iniciatyvos dėka 1925–1926 m. leistas laikraštis latvių kalba „Lietavas Latvis“. Ketvirtojo dešimtmečio pradžios latvių draugijų steigimui realios įtakos turėjo parama iš Latvijos ‒ tai Kultūros Fondo suruoštos ir užsienio latviams dalintos mokyklinės ir visuomeninės bibliotekos. Tuo laiku Lietuvoje latviai turėjo vienintelę aukštesnę mokyklą Joniškyje – Žeimelyje (1921–1938). Pasak tyrinėtojos, to laikotarpio Lietuvos latviai savo tapatumą skleidė kurdami draugijas, steigdami mokyklas ir parapijas bei šiuose trijuose segmentuose glaudžiai bendradarbiaudami. Antrasis pasaulinis karas nutraukė draugijų ir mokyklų veiklą, parapijų veikla, nors ir susilnėjusi, tebevyko.

Joniškio latvių bendruomenė atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę

Šiandieninės Joniškio latvių draugijos „Avots“ (liet. šaltinis) ištakos – 1998-ieji. Kaip pasakoja šios draugijos ilgametė vadovė Natalija Franckaitienė, Joniškyje gyvenantys latviai jautė poreikį palaikyti, puoselėti, skleisti latviškąjį tapatumą, tačiau iš pradžių apsiribota tik bendratautiečių susitikimais. Tuomet negalvota apie oficialiai įformintą Joniškio latvių bendruomenę, nekurta didelių planų. Veikla įsisiūbavo natūraliai, tikslai išsikristalizavo savaime. Latvių tautybės ar jiems prijaučiančių joniškiečių grupelė ‒ Natalija Franckaitienė, Dzintra Elga Irbytė, Inta Chakimova, Romualdas Franckaitis, Jonas Ivanauskas, Aivaras Liepinis ‒ turėjo vieną tikslą suburti draugėn Joniškio krašte gyvenančius latvius į vieną šeimą, kuri bendrautų, dalintųsi džiaugsmais ir rūpesčiais, kartu švęstų latviškas šventes, puoselėtų savo tautos papročius, atstovautų latviškosios tautinės mažumos dalį Joniškyje. Tuomet į neformalią Joniškio latvių bendruomenę susibūrė apie 30 latvių tautybės ar latviškų šaknų turinčių joniškiečių.

2001-aisiais Draugija subrandino konkretesnį tikslą ‒ įteisinti savo statusą. Nuo tada ji gyvuoja ir veikia kaip oficiali nevyriausybinė organizacija. Ilgainiui išryškėjo poreikis bendrauti latvių kalba, kurią ne visi mokėjo, kiti buvo primiršę. Rūpėjo ir Draugijos jaunoji karta, kuriai norėta įskiepyti latvių kalbos, istorijos pagrindus, perduoti žinias apie tautines šventes, dainas ir papročius. Taip kilo mintis įkurti sekmadieninę latvių mokyklą. Pasak Draugijos pirmininkės N. Franckaitienės, tai buvo tikras iššūkis, nes veiklos pradžioje Draugija tam patalpų neturėjo.Todėl sekmadieninės Joniškio latvių mokyklos pirmosios pamokos vyko Natalijos ir Romualdo Franckaičių namuose. Po kurio laiko, 2003 m., Joniškio r. savivaldybė Draugijai skyrė nedideles patalpas Joniškyje, Miesto a. 4. Draugijos nariai jas savo lėšomis suremontavo – sutvarkė stogą, išdažė sienas, išklojo grindis. Mokyklai suolų, kitų baldų dovanojo Joniškio žemės ūkio mokykla, įsikurti padėjo šalia veikianti UAB „Fortūna“. Draugijos nariai ar jų bičiuliai dovanojo latviškų knygų, žodynų, kito mokyklai būtino inventoriaus. Todėl pirmasis rugsėjis jau patalpas turinčiai latvių sekmadieninei mokyklai buvo ypatingas. Į jos atidarymą sugužėjo net 38 rajono žmonės, tarp jų ir du prieškario Daunoraičių latvių pradinės mokyklos auklėtiniai – Visvaldas Figoras, šią mokyklą baigęs 1937 metais, ir Liucija Olga Rudovskaitė-Veniulienė, tą pačią mokyklą baigusi dviem metais vėliau. Norinčių mokytis sekmadieninėje latvių mokykloje atsirado net penkiolika – 11 vaikų ir 4 suaugę. Mokyklos patalpos iškilmingai pašventintos liuteronų-evenagelikų kunigo Romualdo Pukio. Pirmąją mokyklos pamoką vedė Duobelės (Latvija) jaunimo mokyklos mokytoja Baiba Milinia-Zaremba. Tuomet apsispręsta, kad visuomeninės sekmadieninės latvių mokyklos pamokos vyks kas dvi savaites, o didesni užsiėmimai ‒ paskutinį mėnesio sekmadienį, kada vyksta vietos latvių liuteronų bendruomenės pamaldos. Mokyklos patalpomis džiaugtasi neilgai, nes paaiškėjo, kad jos nešildomos ir žiemos metu sekmadieninę latvių mokyklą teko priglausti Romualdo Franckaičio vadovaujamai Joniškio sporto mokyklai. Tačiau ir nenusiminta, veikla vyko sistemingai. Pirmaisiais Joniškio latvių sekmadieninės mokyklos veiklos metais ją pastoviai lankė 8 mokiniai, vėliau skaičius svyravo tarp 8‒12. Mokykloje mokytojavo patys Draugijos nariai ar jiems prijaučiantys joniškiečiai, kalbantys latviškai: Natalija Franckaitienė mokė latvių kalbos per kultūrinę veiklą ‒ dainomis ir vaidinimais, Aivaras Liepinis ‒ gamtos pažinimo ir geografijos, Ernestas Vasiliauskas dėstė Latvijos istoriją, būta ir atvykstančių iš Latvijos mokytojų.

Apžvelgiant du Draugijos veiklos dešimtmečius, yra kuo didžiuotis ‒ vyko pačios įvairiausios veiklos – rengtos senų, Joniškio latvių istoriją pasakojančių fotografijų, rankdarbių bei kitokios parodos, latviškos Kalėdos, švęsta Motinos diena. Draugija stengėsi mokyti jaunimą praktiškai puoselėti latviškos virtuvės paveldą, kitų papročių. Ketverius metus dalyvavo tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų festivaliuose ir Pasaulio latvių stovyklose Latvijoje. Nemažai keliavo po Latviją, pažino jos istorinius regionus ir jų savitumus. Draugijos nariai noriai įsijungia į Joniškio kultūrinį gyvenimą – dalyvauja Kalbos dienose, Paveldo dienose, patirtimi dalijasi konferencijose, talkina latvių paveldą Lietuvoje tiriantiems mokslininkams ar kraštotyrininkams. Draugijos nariai vertėja Dzintra Elga Irbytė ir poetas Jonas Ivanauskas nutiesė literatūrinio bendradarbiavimo tiltus į Latviją, o Lietuvoje latviškumą įtaigiai skleidė ir tebeskleidžia poetiniu žodžiu. Šie Draugijos nariai sukūrė, išvertė ir išleido ne vieną dvikalbę latvių-lietuvių poezijos knygą, vyko jų pristatymai tiek Joniškyje, Šiauliuose, kituose Lietuvos miestuose, tiek pas latvių bičiulius. Draugija, dažniausiai jos ilgametės pirmininkės Natalijos Franckaitienės paskatinta, parengė ir įvykdė ne vieną projektą, remtą Lietuvos ir Latvijos tautinių mažumų fondų. Projektų lėšos skirtos Draugijos pažintinėms veikloms, išvykoms, leidybinei veiklai. Pasak Natalijos Franckaitienės, įsimintiniausi įvykiai Draugijos veikloje siejami su įvairiomis iškilmėmis, kuriose teko bendrauti su ypač garbiais Latvijos asmenimis. Pavyzdžiui, 2004 m. Joniškyje lankėsi Latvijos ambasadorius Lietuvoje Armandas Gudmanas su patarėja Anda Grauze, kurie domėjosi Joniškio latvių bendruomenės gyvenimu ir veikla. Joniškio latvių bendruomenės nariams 2011 m. teko garbė diskutuoti dėl sekmadieninių mokyklų, religinių bendruomenių, pagalbos bažnyčioms bei kitų latvių tautinių mažumų gyvenimo realijų Lietuvoje su tuometiniu Latvijos Respublikos prezidentu Valdžiu Zatleriu Klaipėdos universitete surengtame oficialiame susitikime su Lietuvos latvių bendruomenėmis.

Itin vaisingai bendradarbiauta su Žiemgalos kultūros draugijos Joniškio skyriumi, puoselėjančiu Joniškio krašte žiemgališką kultūrą ir paveldo apsaugą. Draugiją glaudūs ryšiai sieja su Latvijos mokslininke, Latvijos Seimo nare Janina Kursyte, kuri nesyk čia buvo atvykusi tyrinėti vietos latvių bendruomenių kultūrinio paveldo. Draugija bičiuliaujasi su Akmenės latvių draugija „Sakta“. Joniškio latvių bendruomenę visada palaikė Joniškio rajono savivaldybė, kitos visuomeninės organizacijos. Draugija „Avots“ ypač glaudžiai bendradarbiauja su Joniškio liuteronų bendruomene. Tad galima teigti, kad Joniškio latviai ilgainiui įgyvendino panašų, tegu nedidelį, tarpukario latvių tapatumo siekio organizacinį modelį – įsteigė draugiją, vykdė sekmadieninės latvių mokyklos veiklą, įsijungė į Joniškio liuteronų bendruomenę. Tam tikra prasme Draugija pakartojo ir tarpukario Joniškio latvių leidybinę patirtį – šiais, 2018 metais, sukūrė internetino leidinį, kuriame publikuoja informaciją apie Draugijos veiklą, publikacijas apie Joniškio krašto latvių bendruomenių istorinę praeitį, kitą šio pobūdžio istorinę medžiagą.

Šiais, 2018-aisiais metais, Joniškio latvių draugija „Avots“, švenčianti savo veiklos dvidešimtmetį (skaičiuojant nuo neoficialaus įsikūrimo metų), gali didžiuotis savo veiklos istorija įsiliejusi į taip pat šiemet pasitinkamą Latvijos valstybės atkūrimo šimtmetį.

parengė Ilona Osipova

Pirmasis Joniškio latvių bendruomenės susitikimas 1999 m. Pirmoje eilėje iš kairės: Arvydas Kugrinas, Ema Steponavičienė, Antanina Romeikienė, Aija Bučienė. Antroje eilėje: Jonas Šermokas, Laima Norvaišienė, Olga Gatulienė, Dzintra Elga Irbytė, Jonas Hausmanas, Natalija Franckaitienė, Aina Žukauskienė, Romualdas Franckaitis.

Joniškio latvių draugijos oficialioji įkūrimo šventė 2001. Pirmoje eilėje iš kairės: Natalija Franckaitienė, Liucija Bertulienė, Sigitas Staškus, Duobelės žurnalistė Anita Bandzinia, Spuodra Bagavičienė, Dzintra Elga Irbytė. Antroje eilėje: Romualdas Franckaitis, Aivaras ir Genutė Liepiniai, Maiga Grinevičiūtė, Ema Balčiūnienė, Jonas Ivanauskas, Inta Chakimova, Arvydas Kugrinas.

Joniškio latvių bendruomenės pirmoji diena sekmadieninėje mokykloje. Pirmoje eilėje iš kairės: Romualdas Franckaitis, Natalija Franckaitienė, kunigas Romas Pukis, Laima Norvaišienė, Baiba Zaremba, Visvaldas Figoras, Liucija Veniulienė, Simonas Norvaišas. Stovi: Artūras Paliukas, Rūta Milinia, Karolis Bačionis, Aivaras Liepinis, Nijolė Žaržeckienė, Maiga Grinevičiūtė, Aina Paschalidė, Dzintra Elga Irbytė, Jonas Šermokas, Jonas Ivanauskas, Zelma Krupelienė, Algis Padoras, Inta Chakimova. Mokinukai: Romutis Franckaitis, Aiva Krupelytė, Aivaras Krupelis, Lina ir Ugnius Jankauskai, Almantas.

Sekmadieninės latvių mokyklos mokslo metų pabaiga 2003 m. (mokytoja, mokiniai, jų tėvai ir viešnios).

Sekmadieninės latvių mokyklos mokslo metų pabaiga. Iš kairės: Laima Martinaitienė, Aiva Krupelytė, Zelma Krupelienė, Kristina Krigerytė, Lina Jankauskaitė, Justina Buivydaitė, Natalija Franckaitienė, Romualdas Franckaitis, Martynas Zubauskas. Stovi – Aivaras Krupelis, Rasa Zubauskaitė.

Sekmadieninės latvių mokyklos prieškalėdiniai užsiėmimai sporto mokykloje. Iš kairės: Kristina Krigerytė, Rasa Zubauskaitė, Romutis Franckaitis, Natalija Franckaitienė, Romualdas Franckaitis, Aiva Krupelytė, Aivaras Krupelis. 2004 m.

Joniškio latvių bendruomenė su Latvijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje J.E. Armandu Gudmanu Joniškio sporto mokykloje. Iš kairės: Jonas Tupė, Jonas Šermokas, Visvaldas Figoras, Dzintra Elga Irbytė, Liucija Veniulienė, Aina Paschalidė, Jonas Ivanauskas, Auda Grauzė, Ernestas Vasiliauskas, Vaidas Valiukas, ambasadorius Armandas Gudmanas, Ugnius Jankauskas, Kristina Krigerytė, Herminė Šalkauskienė, Natalija Franckaitienė, Lina Jankauskaitė, Romualdas Franckaitis, Aivaras Krupelis, Aiva Krupelytė.

Latvių draugijos „Avots“ nariai Jelgavos rajono (Latvija) sodyboje „Grantini“ 2017 m. Pirmoje eilėje iš kairės: Maiga Grinevičiūtė, Rūta Grinevičiūtė. Stovi iš kairės: Dzintra Elga Irbytė, Jonas Ivanauskas, natūropatė, žiniuonė Ilzė Jansonė, Natalija Franckaitienė, Zelma Krupelienė, Laima Norvaišienė, Simas Norvaišas.